04Lie 2014

 

Senosiose ES šalyse apdorotas nuotekų dumblas jau seniai nelaikomas atliekomis, jis yra kuras elektros ir šilumos energijai gaminti, kuria  padengiami vandentvarkos įmonių infrastruktūros išlaikymo kaštai, o perteklius parduodamas.  Kur kas plačiau naudojamas ir energiniams augalams  tręšti.

Šiuo metu Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmonėse veikia arba baigiami įrengti 12 nuotekų dumblo pūdymo-džiovinimo įrenginių, 1 džiovinimo įrenginys ir 9 kompostavimo aikštelės. Didžioji dalis investicijų į šiuos įrenginius buvo gautos iš ES fondų ir ši dalis negali būti įtraukta į vandens kainą gyventojams. Bet, dėl padidėjusios infrastruktūros išlaikymo, vandens kaina daugelyje miestų didėja. Tuo pačiu vandentvarkos įmonės gamina produktą, kuris galėtų mažinti sąnaudas. Tai nuotekų dumblas. Ar įmonės pakankamai jį išnaudoja?

Kaip racionaliausia naudoti išvalytų nuotekų dumblą,  vieno atsakymo kol kas nėra, tiek vandentvarkos inžinieriai, tiek mokslininkai šiuo klausimu  nėra vieningi.  Kaip sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, ministerija artimiausiu metu skelbs konkursą studijai, kuri turėtų duoti atsakymą, kuris dumblo panaudojimo būdas apsimoka ekonomiškai ir mažiausiai teršia aplinką.

Dumblo naudojimas ES šalyse

Plečiant miestuose ir kitose urbanizuotose teritorijose susidarančių nuotekų surinkimo sistemas ir didinant nuotekų valymo efektyvumą, valymo metu susidarančio dumblo palaipsniui daugėja. Kur jį dėti? Tai problema ne tik Lietuvoje, bet ir technologijų požiūriu labiau pažengusiose valstybėse.

Pasaulyje nuotekų dumblas naudojamas:

  • žemės ūkyje dirvožemio tręšimui, auginant javus, technines kultūras;
  • biokurui (deginimas, biodujų išgavimas, kuro briketų gamyba);
  • energetinio miško auginimui;
  • sunaikintų (apleistų) žemių atstatymui;
  • išeksploatuotų žvyro, smėlio, molio karjerų ir durpynų rekultivacijai;
  • eksploatuojamų sąvartynų tarpinių sluoksnių formavimui ir uždarytų sąvartynų rekultivavimui;
  • miesto želdinių tręšimui;
  • pakelių sutvirtinimui ir apželdinimui.

 

Patys populiariausi yra du būdai: dumblo kompostavimas ir biodujų gavyba. Tai pagrindiniai ir plačiausiai naudojami būdai, kurie jau pasiekė ir Lietuvą. Tačiau dumblas yra organinė medžiaga ir jai degant išsiskiria šiluma. Vis labiau jaučiant energijos poreikį, alternatyvus jos šaltinis yra  dumblo deginimas. Šis dumblo utilizavimo būdas jau pateikiamas kaip progresyviausias. Vienas žingsnis progresyvumo link tas, kad dumblo nuo 2014 metų nebegalima vežti į savartynus.

Ankstesnių metų ES šalių duomenys rodo, kad daugiausia dumblo buvo panaudojama žemės ūkyje. 2010 metais Europoje  46  proc. nuotekų dumblo panaudota žemdirbystėje, 21 proc. išversta į sąvartynus,  20  proc. sudeginta, 7 proc. panaudoti kompostui gaminti, 6 proc. – kitas panaudojimas (Aplinkos ministerijos pateikti duomenys).

Nuo 2000 m. daugelyje iš 15 tuometinių ES šalių narių didėjo bendras susidarančio dumblo kiekis. Taip pat žymiai pasikeitė dumblo, naudojamo žemės ūkyje, proporcijos atskirose šalyse. Tuo metu kai Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje žemės ūkyje naudojamo dumblo kiekiai išaugo, kitose šalyse – Olandijoje, kai kuriuose Belgijos regionuose, Austrijoje, Šveicarijoje, dumblo naudojimas žemės ūkyje buvo efektyviai uždraustas dėl galimai neigiamo nuotekų dumble esančių potencialiai toksiškų medžiagų poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai bei augančio visuomenės susirūpinimo. Kai kurios šalys (pavyzdžiui, Vokietija) taiko įvairesnius nuotekų dumblo galutinio apdorojimo būdus – naudoja žemės ūkyje, senų šachtų rekultivavimui,  degina išgaunant energiją.

Europos šalių praktika rodo, kad racionaliausia valymo įrenginių dumblą naudoti dirvoms tręšti arba iš jo gaminti biokurą – granules arba biodujas. Pirmasis būdas Lietuvoje sunkiai skinasi kelią dėl neigiamos ūkininkų ir visuomenės nuostatos, o kiti du, atrodo, pernelyg brangūs.

ES direktyva 86/278 skatina dumblą naudoti žemės ūkyje, stengiantis išvengti kenksmingo jo poveikio dirvožemiui, augmenijai, gyvūnijai bei žmonių sveikatai. Ši nuostata vis dar galioja.

Direktyvoje nustatyta daug reikalavimų dėl dumblo, skirto naudoti žemės ūkyje, kokybės, dirvožemio, kuriame bus naudojamas dumblas, kokybės arba dumblo naudojimo tam tikrais tikslais ir tam tikrais laikotarpiais apribojimo. Pagrindinis šių reikalavimų tikslas – apriboti sunkiųjų metalų koncentracijas dirvožemyje. Yra nustatytos sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje, kuriame naudojamas dumblas, ribinės vertės ir didžiausias leistinas tokių sunkiųjų metalų, kurie gali patekti į dirvožemį naudojant dumblą žemės ūkyje, metinis kiekis.

Šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas ir toliau nesudaro sunkumų ir po paskutinio ataskaitinio laikotarpio jokių svarbių pakeitimų nebuvo. Įdomu tai, kad valstybių narių nustatytos nacionalinės sunkiųjų metalų ribinės vertės labai skiriasi: kai kurios valstybės narės patvirtino direktyvoje numatytas ribines vertes, o kai kurios nusprendė taikyti daug griežtesnes ribines vertes.

Todėl dumblo panaudojimo žemės ūkyje būdo tvarumas ateityje yra abejotinas dėl galimai nepalankios  visuomenės nuomonės, didesnio bendro susidarančio dumblo kiekio bei galimos konkurencijos su kitomis organinėmis atliekomis, kurios taip pat naudojamos žemės ūkyje, mineralinių trąšų gamintojų vykdomos lobistinės veiklos. Tikėtina, kad dumblo deginimas su energijos išgavimu gali būti pagrindinė nuotekų dumblo šalinimo alternatyva. Pastaraisiais metais tokia tendencija jau gana ženkli dėl augančių iškastinio kuro kainų bei Europos politikos tikslų padidinti atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą. Tačiau ir ateityje, priklausomai nuo vietos sąlygų, ES valstybėse narėse tikriausiai bus taikomi skirtingi dumblo tvarkymo būdai.

 

Dumblo panaudojimas Lietuvoje

Siekiant išanalizuoti nuotekų dumblo panaudojimo galimybes, 2006 metais Lietuvos Aplinkos projektų valdymo agentūros užsakymu UAB „Sweco BKG“ parengė galimybių studiją „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“ („Sweco BKG“, Vilnius 2006). Studijoje pateikiama susisteminta informacija apie nuotekų dumblo tvarkymo technologijas, išskirti ir išanalizuoti pagrindiniai dumblo tvarkymo technologiniai procesai.

Siekiant nuotekų dumblą apdoroti aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, Lietuvoje taip pat diegiami nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai.

Kaip minėta, šiuo metu Lietuvoje veikia ar baigiami įrengti 12 modernių nuotekų dumblo pūdymo-džiovinimo įrenginių, 1 džiovinimo įrenginys ir 9 kompostavimo aikštelės. Nuotekų dumblas tręšimui kompostuojamas kartu su struktūrine medžiaga (žaliosiomis atliekomis, šiaudais).

Nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių pajėgumai ir vietos suplanuoti įvertinus Lietuvoje susidarančio nuotekų valymo dumblo kiekį.

Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nuotekų valymo įrenginiuose 2010 m. susidarė 67 990 t/m., 2011 m. – 65 971 t/m. nuotekų dumblo.

2010 m. Lietuvoje žemės ūkyje panaudota15 517 t/m. nuotekų dumblo, 2011 m. – 15 877 t/m. Į Latviją 2010 m.  išvežta 1183,54 t, 2011 m – 2996,16 t nuotekų dumblo.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2010 metais vienam Lietuvos gyventojui teko  beveik 17 kg nuotekų dumblo, kai tuo tarpu 2009 m. – apie 15 kg (paskaičiuota sausomis medžiagomis). Plečiant miestuose ir kitose urbanizuotose teritorijose susidarančių nuotekų surinkimo sistemas bei didinant nuotekų valymo efektyvumą, susidarančio nuotekų dumblo kiekis vis didėja.

Apie dumblo deginimą

Minėtoje UAB „Sweco BKG“ parengtoje galimybių studijoje rašoma, kad „Dumblo deginimas Europos šalyse (pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje) ilgą laiką buvo vienas iš pagrindinių dumblo šalinimo būdų. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose dumblo deginimas jau nebelaikomas dumblo apdorojimo metodu, o traktuojama, kad tai yra dumblo likvidavimo technologija.

Dumblas gali būti deginamas atskirai arba kartu su kitu kuru, pavyzdžiui, su municipalinėmis arba pramoninėmis atliekomis. Pastaruoju atveju reikia turėti tinkamą deginimo krosnį (jėgainėje arba atliekų deginimo įmonėje) su modernia dūmų valymo įranga. Be to, gali būti reikalingos investicijos dumblo priėmimo, sumaišymo ir pakrovimo į krosnį įrangai, o taip pat dūmų valymo įrangos apimčių išplėtimui.

Pagrindinis tikslas, kurio siekiama naudojant šią dumblo apdorojimo technologiją, yra esminis dumblo kiekio sumažinimas. Dėl to labai sumažėja kaštai ir tarša, susijusi su dideliu dumblo kiekio transportavimu į galutinio panaudojimo ar deponavimo vietas.

Dumblas gali būti deginamas iš karto po sausinimo, arba prieš deginimą dar papildomai džiovinamas. Jei dumblas prieš deginimą nedžiovinamas, degimo procesui palaikyti reikia papildomo kuro. Dumblo džiovinimas prieš deginimą rekomenduojamas didelėse dumblo deginimo įmonėse. Didelės įmonės dažnai sukondensuoja kūryklų dūmus ir taip sutaupo energiją.

Energijos kiekis, kuris yra gaunamas deginant dumblą, yra apytikriai lygus energijos kiekiui, kuris sunaudojamas dumblui paruošti (išdžiovinti) ir sudeginti. Taigi energetinis balansas maždaug lygus nuliui. Mineralizuotas dumblas turi mažiau organinių medžiagų negu nemineralizuotas, todėl jo degimo šiluma yra mažesnė (9-12 MJ/kg SM) lyginant su nemineralizuotu dumblu (12-14 MJ/kg SM). Iš principo įmanoma užtikrinti save palaikantį dumblo degimo procesa, kai deginamas 22-25 proc. sausumo dumblas (iškart po nusausinimo), tačiau energetiniu aspektu efektyviausias yra dumblo deginimas prieš tai jį padžiovinus. Šiuo atveju galima maksimaliai išnaudoti džiovinimo metu su garais išsiskiriančią šilumą (metantankų, pastatų šildymui).

Pagrindinis aplinkosaugos požiūriu neigiamas dumblo deginimo aspektas yra kenksmingos medžiagos išmetamose dujose, reikalaujančios dujų išvalymo. Kitas aspektas – pavojingos cheminės medžiagos šlake, dėl ko šlakas gali būti priskirtas pavojingų atliekų grupei ir šalinamas į specialius pavojingų atliekų šalinimo įrenginius“.

Vokietijoje balansas teigiamas

Kad dumblo deginimas gali būti aukščiausio lygio saugus ir tvarus dumblo tvarkymo būdas, iliustruoja Vokietijoje įgyvendintas projektas. 2011 m Straubingo mieste buvo  realizuotas „sludge2energy“ projektas  – pastatyti sau energiją pasigaminantys nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai.

Kaip skelbia ES finansuoto projekto „sludge2energy“ vykdytojai, „nepaisant brangumo, Vokietijoje pastaraisiais metais termiškai apdorojama apie 53 proc. susidarančios nuotekų dumblo sausos masės (2007 metais – 49,4 proc.). Deginimas įgalina atgauti dumblo gabenimui, sausinimui ir džiovinimui suvartotą energijos kiekį. Be to, deginimo įrenginiuose deginant tik miestų nuotekų dumblą sudaromos prielaidos iš galutinio degimo produkto (šlako) regeneruoti vertingą maistinę medžiagą – fosforą, kurio ištekliai yra mūsų planetoje yra riboti ir neatsinaujinantys. Dumblą deginant su kitomis (komunalinėmis atliekomis tokios galimybės nebelieka“.

Minėto projekto autorių  idėja buvo parengti decentralizuotą šiluminio nuotekų dumblo utilizavimo koncepciją, numatančią tinkamą šilumos panaudojimą, sumažinančią transporto išmetamųjų teršalų kiekį ir suteikiančią įrenginių operatoriams nepriklausomybę atliekų tvarkymo rinkoje bei neabejotiną ilgalaikį atsipirkimą. 2009 m. gruodį „sludge2energy“ koncepcija buvo apdovanota Vokietijoje vykstančiame konkurse „Išskirtinis įvykis idėjų žemėje“ („Ausgewählter Ort im Land der Ideen“).

Tam, kad energetinis balansas būtų optimalus, technologiniai veiksmai technologinėje linijoje prieš deginimo įrenginį turi būti suprojektuoti taip, kad kiek įmanoma taupytų energiją, o deginimo metu atsilaisvinusi energija turi būti optimaliai išnaudojama. Geriausias atvejis yra tada, kai nuotekų dumblo deginimas duoda teigiamą energijos balansą ir ekologiškai prisideda prie atsinaujinančosios energijos gamybos šilumos ir elektros forma.

„sludge2energy“ sistema yra decentralizuotas nuotekų dumblo džiovinimo derinys su vėliau sekančiu atskiruoju deginimu ir elektros gamyba dujų turbinos pagalba. Pagrindiniai sistemos elementai yra juostinis džiovinimo įrenginys, nedidelė dujų turbina ir deginimo krosnis su ardynu džiovintam dumblui.

Straubingo NVĮ įrenginiai yra suprojektuoti 200 000 GE ir šiuo metu apdoroja apie 35 000 kub.m nuotekų  per dieną. Po anaerobinio dumblo pūdymo ir nusausinimo centrifūgose, kasmet nusausinto dumblo kiekis sudaro 9000 tonų su vidutiniškai 28-29 proc. SM. Nusausintas dumblas yra džiovinamas ir po to deginamas. Šio proceso metu dumblo tūris sumažėja apie 8 kartus.

Išdžiovinto dumblo šiluminės energijos kiekis yra svarbus rodiklis energijos balansui. Išdžiovinto dumblo su 65 proc. sausų liekanų šiluminė vertė yra lygintina su rudąja anglimi ir suteikia 1020 kWh energijos. Naudojant atitinkamo našumo katilą, galima pagaminti apie 800 kWh šiluminės energijos. Atėmus vėlesnius šilumos nuostolius dujų turbinoje, džiovinimo procesui lieka apie 700 kWh šiluminės energijos. Džiovinimo procesui suvartojant apie 565 kWh šiluminės energijos, dar lieka energijos perteklius. Nuotekų dumblo džiovinimo įrenginių darbui reikalinga apie 40 kWh, kadangi dujų turbina pagamina apie 80 kWh, dar 40 kWh lieka deginimo įrenginių darbui, o tai yra pakankama patenkinti deginimo įrenginių elektros poreikius.

Straubingo NVĮ operatoriai žengė dar vieną žingsnį ir šiuo metu tiria galimybes išgauti ir panaudoti nuotekų dumblo atskirojo deginimo metu susidarančiuose pelenuose (šlake) esantį fosforą. Tyrimais jau yra patvirtinta, kad fosfatų kiekis šiame šlake yra analogiškas kaip ir pramoniniu būdu išgaunamoje fosfatų rūdoje (fosforite), todėl tikėtina, kad tokio šlako panaudojimas žemės ūkyje vietoje dabar naudojamų mineralinių fosforo trąšų (suprefosfato) gali būti tik laiko klausimas. 

„Vilniaus vandenys“ ėmę gaminti biodujas dirba nuostolingai 

Įmonė „Vilniaus vandenys“ 2013 metų liepą pradėjo eksploatuoti naujus dumblo apdorojimo įrenginius. Nuotekų dumblas iš pradžių nusodinamas, mechaniškai išvalytos nuotekos keliauja į biologinio valymo įrenginius. Jas apdorojus mikrobais išgaunamas švarus vanduo, kuris išleidžiamas į Nerį. Likęs dumblas apdorojamas termohidrolizės technologija padidintu slėgiu, aukštoje temperatūroje.  Po to patenka į pūdytuvus. Jame mikrobai veikia dumble esančias organines medžiagas, šio proceso metu susidaro biodujos. Jos naudojamos elektrai iš šilumai gaminti. Sistemoje yra ir nusausinto dumblo džiovinimo technologija. Visa dumblo apdorojimo technologija su įranga laikoma viena iš moderniausių, tačiau, kaip teigia „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Valentinas Miltienis,  „pradėjus eksploatuoti Vilniaus miesto nuotekų valykloje esančius dumblo apdorojimo įrenginius, įmonė pradėjo dirbti nuostolingai. Prognozuojama, kad 2013 m. bendrovė baigs su 8,5 mln. Lt pagrindinės veiklos nuostoliu“, – nurodo direktorius.

Vadovo teigimu, šių metų galiojančiomis kainomis gaunamos pajamos nepadengia būtinųjų sąnaudų tiekiamoms paslaugoms, todėl „Vilniaus vandenys“ didina gyventojams paslaugų kainas.  Kainų padidėjimą lėmė dumblo tvarkymo įrenginių sąnaudos (17 mln. Lt).

 

Alytuje kaupiasi dumblo granulės

Šios vasaros pabaigoje Alytuje irgi pradėti eksploatuoti tokios pat technologijos dumblo apdorojimo įrenginiai, kuriuose susidarantis nuotekų dumblas yra džiovinamas. Sausos dumblo granulės kol kas pilamos į maišus ir sandėliuojamos. Tačiau erdvūs sandėliai greitai pilnėja ir neaišku, kur naudoti dumblo granules. Miesto savivaldybė užsakė galimybių studiją apie Alytaus miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valykloje susidariusio nusausinto dumblo ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre susidarančio kietojo atgautojo kuro panaudojimą energijai gaminti.

 

Šiauliuose irgi didinama vandens kaina

Dėl nuotekų dumblo tvarkymo įrenginių geriamojo vandens kaina nuo 2014 metų didėja ir Šiauliuose. Šiais metais įmonė jau skaičiuoja nuostolius. Per devynis mėnesius patyrė 1,6 milijono litų nuostolį, iki metų pabaigos nuostolis, prognozuojama, išaugs iki 2,4 milijono litų.

Dumblo apdorojimo įrenginių statyba Šiauliuose buvo finansuojama iš  ES Sanglaudos fondo (80,41 proc.), valstybės (9,46 proc.) ir UAB „Šiaulių vandenys“ (10,13 proc.).

Pernai Šiauliuose baigtuose dumblo tvarkymo įrenginiuose naudojama elektrokinetinė dumblo skaidymo sistema, pūdymo proceso metu išgaunamos biodujos, iš kurių gaminama elektros ir šilumos energija, o energija toliau panaudojama technologiniame procese.

Dumblo valymo įrenginiuose sumontuotoje kombinuotoje šilumos ir elektros energijos jėgainėje per metus numatoma pagaminti apie 4,5 mln. kWh elektros ir tiek pat šiluminės energijos. Pagaminta elektros energija bus panaudojama pačių įrenginių darbui arba perduodama į elektros skirstomuosius tinklus, o šiluminė energija bus naudojama dumblo pakaitinimui prieš pūdymą ir dumblo džiovinimui.

Artimiausiu metu dumblo apdorojimo įrenginių statyba bus baigta Panevėžyje, Tauragėje, Kaune, Mažeikiuose, Telšiuose ir Kėdainiuose.

2014 – 2020 metų laikotarpio ES paramos teikimo Bendrojo reglamento projekte numatoma, kad vandentvarkos įmonėms bus skirtos lėšos modernioms nuotekų dumblo tvarkymo technologijoms įdiegti. Ar bus įdiegiamos tokios, kurios neterš gamtos ir nereikalaus kelti kainų vartotojams, matyt, daugiausia priklauso nuo įmonių požiūrio.

 

23Geg 2014

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) paskelbto tyrimo duomenimis, artimiausiu metu turėtų augti centralizuotai tiekiamo vandens kainos. Pakankamai grėsmingai skambančiose išvadose trūko vieno punkto – vandens kaina priklauso ne nuo tiekėjų nuotaikos, o nuo objektyvių ekonominių ir socialinių priežasčių.

Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vandens gavimo ir tiekimo įranga, tinklai bei jų eksploatacija ir remontas prisijungusiems prie centralizuotai tiekiamo vandens tinklų kainuoja. Mažėjant žmonių skaičiui, šias išlaidas vis tiek reikia padengti, tačiau ta našta jau krenta ant mažesnio vartotojų skaičiaus. Šiuo atveju didžiausias vandentiekininkų ir vartotojų priešas – emigracija. Kai kuriuos rajonus apleido milžiniškas skaičius žmonių, todėl kaina ten auga pakankamai nemažai.

Skaityti daugiau

23Geg 2014

Pranešimas spaudai

2013 m. rugsėjo 19 d.

Centralizuotai tiekiamas vanduo ir nuotekų tvarkymo paslaugos iš visų trijų Baltijos šalių sostinių pigiausios Rygoje. Remiantis praėjusių metų Baltijos šalių vandens tiekėjų pateikiamais duomenimis, vilniečiai už kub. metrą centralizuotai tiekiamo vandens ir tokį patį kiekį nuotekų tvarkymo mokėjo 4,37 lito. Tuo tarpu Rygos gyventojai mokėjo 4,28 lito už kub. metrą vandens ir nuotekų tvarkymo, o Talino – 7,15 lito.

Kubinio metro centralizuotai tiekiamo vandens kaina vilniečiams siekė 2,03 lito, Rygos gyventojams – 2,15 lito, o Talino gyventojams – 3,94 lito. Kubinio metro nuotekų tvarkymas Vilniaus gyventojams kainavo 2,34 lito, Rygos – 2,13 lito, o Talino – 3,21 lito.

Skaityti daugiau

23Geg 2014

Gegužės 5 dieną jau dešimtus metus vandentiekininkai švenčia profesinę šventę. Šiais metais šventė sutampa su Motinos diena, tad vandens tiekimo įmonių darbuotojai šmaikštauja, kad vanduo žmogui nemažiau svarbus nei mama.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai priklauso 51 vandens tiekimo įmonė, kurioje dirba apie 5,5 tūkst. darbuotojų. Iš viso šalyje skaičiuojama daugiau nei 300 vandens tiekimo įmonių.

Skaityti daugiau

23Geg 2014

Pastaraisiais metais vandentvarkos sektoriui skirtos Europos Sąjungos paramos lėšos daugiausia buvo orientuotos į vandentiekos tinklų plėtrą. Visgi prioritetas turėtų būti ne tik naujų vandentiekio tinklų ir vandenvalos įrenginių statyba, o ir jau veikiančių sistemų atnaujinimas. Tai leistų mažinti vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugų savikainą ir palaipsniui investuoti į plėtrą.

Naujasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas turėtų būti orientuotas į paslaugų savikainos mažinimą. Jau egzistuojančios infrastruktūros atnaujinimas leistų sumažinti veiklos kaštus, ekonomiškiau naudoti energiją, mažinti tinklų avaringumą.

Skaityti daugiau

23Geg 2014

Lietuvoje mažėjant gyventojų skaičiui geriamojo vandens suvartojimas irgi menksta. Išeities nematantys tiekėjai vandenį greitai brangins net iki 100 procentų. Taip skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) tyrimo išvadose.

Emigracija Lietuvoje likusiems žmonėms kainuoja vis brangiau. Įrodymas – vandentvarkos sektorius. Per septynerius metus į šią sritį investuota beveik trys milijardai litų. Tačiau vandens vartojimas tebemažėja, tad likusiems tenka vis daugiau mokėti už tinklų išlaikymą. Dėl to vandens kaina didės visuose miestuose ir rajonuose, o kai kur – itin drastiškai.

Neranda pinigų prisijungti

Simno mieste (Alytaus r.) motinos dovanotame name kartu su ja gyvenantis 57-erių Valdas Varaneckas iš šulinio parsinešto vandens iš karto negali gerti. „Iš Alytaus atvykusios kažkokios ponios sakė, kad mūsų vandens tyrimus laboratorijoje atlikę specialistai rado kažkokių žarnyno lazdelių. Nežinau, iš kur jų atsirado. Prieš ketverius metus visą vandenį buvau išsėmęs. Tuomet jis buvo geras. Būtų lengviau gyventi, jei galėčiau įsivesti centralizuotą vandentiekį, nors mano 86 metų motina ir nesutinka. Ir pinigų trūksta“, – pasakojo V.Varaneckas. Iki jų sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklai atvesti. V.Varaneckas apskaičiavo, kad reikėtų apie 800 litų, tačiau bedarbiui tokia suma per didelė.

Skaityti daugiau

23Geg 2014

 2010 m. gruodžio  31 d. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijoje buvo 103 nariai:

 

            – 63 tikrieji nariai, tame skaičiuje 3 garbės nariai,

            – 40 nariai rėmėjai.

 

2011 m. gruodžio  31 d. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijoje buvo 106 nariai:

 

            – 62 tikrieji nariai, tame skaičiuje 3 garbės nariai,

            – 44 nariai rėmėjai.

Skaityti daugiau

14Lie 2017

Array