Istorija

Apie vandens reikš žmogui ir gamtai žmonija žino nuo seniausių laikų, tačiau jo nevertina. Sakoma, vanduo ir sveikata niekam nerūpi tol, kol jų yra…

Dar 1536 m. Vilniaus miesto statute, kursuteikdidysis kunigaiktis ygimantas Senasis, buvo pasakyta: „visokiems miesto reikalams ir naudai visuomens pinigais miestturi bti atvesti vamzdiai“, o kas naudos tvanden, taip pat ir tas, kuris nesinaudos juo, privals mokti ujo vedimir prieirnuo namo kasmet po atuonis graius. Mat vandens reikia ne tik grimui, bet ir gaisrui gesinti.

Reikšmingiausi Lietuvos vandentiekio kūrimosi faktai iki XX amžiaus

Lietuva pelnytai gali didiuotis kaip alis, turinti iskirtines vandentvarkos tradicijas visoje Europoje. Pasak raytinių šaltini, prie511 metprie Vilniaus esanius Vingrių šaltinius kartu su savitakiais vandens tiekimo tinklais Lietuvos didysis Untitled1kunigaiktis Aleksandras padovanojo dominikonvienuoliams. i data gali bti laikoma centralizuotu geriamojo vandens vandentiekio krimu. Archeologinikasinjimduomenys istorikams leidia pagrstai teigti, kad iVingri, Auros vart, iuprionių šaltinigeriamasis vanduo Vilniui buvo tiekiamas jau penkioliktajame imtmetyje. Archeologai bei istoriniai šaltiniai teigia, kad šešioliktajame šimtmetyje savitakis vandentiekis veikė ir Kaune; čia iš Žaliakalnio šaltinių vanduo mediniais vamzdynais buvo tiekiamas į rotušę, pirklių namus ir smukles. Taip pat žinoma, kad devynioliktojo šimtmečio pradžioje analogiški vandentiekiai veikė Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Devynioliktojo šimtmečio pabaigoje, vystantis mokslui, technologijoms ir pramonei, atsirado techninės galimybės slėginio vandentiekio statybai. Miestelėnai suvokė, kad be kokybiško ir saugaus vandens neįmanoma reikiama sanitarinė būklė bei tolesnė miestų plėtra. Dvidešimtojo šimtmečio pradžioje didžiuosiuose Lietuvos miestuose pradėta rūpintis giluminių gręžinių gręžimu ir slėginio vandentiekio statyba. Seniausias giluminis gręžinys buvo išgręžtas 1877 m. šalia Klaipėdos,

Purmalių kaime. 1898 m. giluminis gręžinys išgręžtas Klaipėdos miesto teritorijoje, pradėtas statyti vandentiekio bokštas, siurblinė, pakloti vandentiekio tinklai. Tai galima įvardyti kaip centralizuoto slėginio vandentiekio pradžią. Dvidešimtojo šimtmečio pradžioje slėginis vantentiekis pradėtas tiesti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Ukmergėje, Birštone, Palangoje ir kituose miestuose.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų raida bei vandentvarkos ūkio valdymas

po Antrojo pasaulinio karo

 

Iki 1973 m. geriamojo vandens tiekimu ir nuotektvarkymu rpinosi rajonvykdomieji komitetai (savivaldybs). Esminiai vandentvarkos kio valdymo pokyiai prasidjo 1973 m., kai visas vandentvarkos kio valdymas buvo perduotas prie Komunalinio kio ministerijossteigtam Respublikiniam gamybiniam vandentiekio ir kanalizacijos monisusivienijimui (vliau gamybinis susivienijimas „Vanduo“). kio valdymas, steigus 14 teritorinivandentiekio ir kanalizacijos valdyb, buvo centralizuotas. Toks pertvarkytas valdymas davpozityvirezultat,atsirado galimybs kryptingai kio pltrai maksimaliai panaudojant skiriamus finansinius iteklius, diegiant mokslinius techninius pasiekimus, apmokant specialistus, tobulinant valdym. Labai greitai msvandentvarkos kis tapo neabejotinu lyderiu visoje SovietSjungoje. 


Screen Shot 2014-05-18 at 10.05.25 AM

 

 

Untitled6

 

 

 Vandentvarkos ūkio vystymais nepriklausomoje Lietuvoje

 

Lietuvai atgavus nepriklausomybvandentvarkos kio valdymas buvo decentralizuotas: atsakomybugeriamojo vandens tiekimir nuotektvarkymperduota savivaldybms, o valstybinis reguliavimas – Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei kainir energetikos kontrols komisijai, Valstybinei vartotojteisiapsaugos tarnybai. iandien Lietuvoje dirba 373 geriamojo vandens tiekjai, taiau 98 % Lietuvos vartotojaptarnauja apie 70 savivaldybių įsteigtir kontroliuojamgeriamojo vandens tiekimo moni

Screen Shot 2014-05-18 at 9.44.24 AM

 

 

Planuojama, kad iki 2014 m. turtlikti 60 viešųjgeriamojo vandens tiekj– po vienkiekvienoje savivaldybje. Per 20 metbuvo sukurta reikalinga teisinbazvandentvarkos kiui eksploatuoti, kokybikam geriamajam vandeniui tiekti ir nuotektvarkymui utikrinti. 1997 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vandens statymas, reglamentuojantis santykius, atsiran- danius naudojant, valdant ir saugant gamtinje aplinkoje esantvanden.

Screen Shot 2014-05-18 at 9.52.06 AMstatymo tikslai: 

- neleisti prastti vandens ekosistemir ekosistem, tiesiogiai priklausomnuo vandens, bklei,ją apsaugoti ir (arba) pagerinti;

- gerinti vandens kokybę įgyvendinant priemones, laipsnikai mainanias pavojingas mediagas, ir nutraukti prioritetinipavojingmediagpatekimą į vanden;

 - racionaliai ir subalansuotai naudoti vanden

- mainti alingvandens poveik

1998 m. vandentvarkos kio ekonominio reguliavimo funkcijos buvo perduotos Valstybinei kainir energetikos kontrols komisijai. Vandens tiekimo ir nuotektvarkymo paslaugkainos pradtos skaiiuoti vertinus btinas snaudas pagal Komisijos patvirtintas metodikas. 2001 m. priimtas Geriamojo vandens statymas. statymo tikslai:

- nustatyti rinktiekiamo, maisto monse ir individualiai asmeniniame namų ūkyje naudojamo geriamojo vandens saugir kokybutikrinanias slygas gyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojteisnaudoti vargeriamjvandenbei gauti informacijapie jo saugir kokyb.

- reglamentuoti pagrindines valstybs, savivaldybs institucij, vandens tiekjir vandens vartotojfunkcijas ir santykius, susijusius su 

Screen Shot 2014-05-18 at 9.53.47 AMgeriamojo vandens gavyba, tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo bei geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrole.

2001 m. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino atnaujintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, kuri sudaryta remiantis būtinų sąnaudų padengimo, vartotojų diskriminacijos ir kryžminio subsidijavimo panaikinimo principais.

2005 m. LR aplinkos ministerija patvirtino vandentvarkos ūkio plėtros strategiją.

2006 m. priimtas svarbiausias vandentvarkos ūkio darbą reglamentuojantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.

Įstatymo tikslai:

- nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir reglamentuoti vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius.

- užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip

pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą ir sudaryti sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas.

Įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas.

2006 m. patvirtinta nauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas atitinkanti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika.

2006 m. patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas.

2006 m. atlikta galimybių studija „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“, kurioje pateikta šalies dumblo tvarkymo strategija, numatanti dumblo perdirbimą regioniniuose centruose.

2008 m. patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija.