Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) paskelbto tyrimo duomenimis, artimiausiu metu turėtų augti centralizuotai tiekiamo vandens kainos. Pakankamai grėsmingai skambančiose išvadose trūko vieno punkto – vandens kaina priklauso ne nuo tiekėjų nuotaikos, o nuo objektyvių ekonominių ir socialinių priežasčių.

Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vandens gavimo ir tiekimo įranga, tinklai bei jų eksploatacija ir remontas prisijungusiems prie centralizuotai tiekiamo vandens tinklų kainuoja. Mažėjant žmonių skaičiui, šias išlaidas vis tiek reikia padengti, tačiau ta našta jau krenta ant mažesnio vartotojų skaičiaus. Šiuo atveju didžiausias vandentiekininkų ir vartotojų priešas – emigracija. Kai kuriuos rajonus apleido milžiniškas skaičius žmonių, todėl kaina ten auga pakankamai nemažai.

Antra, vandens kainoms įtakos taip pat turi brangstanti elektra, augantys darbuotojų atlyginimai, smarkiai išaugę išteklių mokesčiai ir pan. Tai veiksniai, kuriems šalies vandentvarkos įmonės tiesiog negali pasipriešinti.

Meškos paslaugą padarė ir nepamatuota vandentiekos tinklų plėtra. Už šiuos dalykus atsakingos valstybės institucijos, atrodo, nepadarė normalios galimybių studijos, kur ir kaip turėtų būti panaudojami Europos Sąjungos fondų vandentvarkos sektoriui skirti pinigai. Per septynerius metus į plėtra investuota beveik 3 mlrd. litų, tačiau didelė dalis gyventojų prie jų tiesiog nesijungia, todėl išsiplėtusių vandentiekos tinklų eksloatacijos kaštai krenta ant esamų vartotojų pečių. Vandentvarkos įmonės skambino pavojaus varpais, tačiau strategija buvo tokia – ją ir vykdėme. Šiuo metu su nekantrumu laukiame strategijos šiemet prasidėjusiam finansiniam laikotarpiui.

Tinklų plėtra neturėtų būti prioritetas, pirmiausia reikia atnaujinti jau eksploatuojamus vandens tinklus. Tai leistų sumažinti veiklos kaštus, ekonomiškiau naudoti energiją, mažinti tinklų avaringumą. Naujasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas taip pat turėtų būti orientuotas į paslaugų savikainos mažinimą.

Šiuo metu, plečiant vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklus į užmiesčio gyvenvietes, paslaugų kaina miesto gyventojams išauga. ES investicijos į savikainos mažinimą, o vėliau iš sutaupytų lešų į palaipsnę plėtrą leistų plėsti tinklus nekeliant kainos jau esamiems vartotojams.

Būtų socialiai neteisinga ir netgi neįmanoma reikiamas lėšas sukaupti vien didinant miestų ir rajonų centrų paslaugų kainas. Dėl to ES paramos lėšos šioje srityje padėtų mažinti savikainos augimą, skatintų bendroves plėsti aptarnavimo ribas.

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas

Bronius Miežutavičius

Array